Biblijos mokymo
kursas
(Bible Study
Course)
(Lesson 5)
Ar yra viltis išlikti
žmogui?
“Šiandien pranašai dažnai
yra ne religiniai vadovai, o nedidelės religinės grupės, kurios, išeidamos už
specifinių disciplinų rėmų ir apžvelgdamos mūsų amžių nuo plačiausių
perspektyvų, neša gandą apie gresiantį pavojų.” – Jonathan Sacks, Didžiosios
Britanijos vyriausias rabinas
Nuo neatmenamų laikų žmones
domina klimatinės sąlygos. Žvalgydamiesi į dangų, į besimainančius šešėlius,
spalvas ir debesų formas, dažnai galime išpranašauti oro
pasikeitimus.
Beveik prieš du
tūkstančius metų apie šį žmonių gebėjimą kalbėjo Jėzus Kristus: “Atėjus vakarui,
jūs sakote: ‘Bus giedra, nes dangus raudonas`- ir rytmetį: ‘Šiandien bus
lietaus, nes rausta apniukęs dangus.` Taigi jūs mokate aiškinti dangaus
veidą, o laiko ženklų – ne.’” (Mato 16:2-3, kursyvas visur
mūsų)
Jėzus nurodė, kad mūsų įgimtas
oro sąlygų stebėjimas ir analizavimas gali mums pasakyti: tokiu pat būdu mes
galėtumėm apžvelgti ir analizuoti mūsų laikmečio ženklus.
Bet visi prognozuotojai žino, jog
oro sąlygos bematant gali pasikeisti. Staiga gali pakilti šėlstanti ir visa
niokojanti audra. Tačiau nors dažnai oras gali atrodyti grėsmingas, dangus
apsiniaukia, bet audra nekyla. Pavojus praeina.
Panašių atvejų randame
aptarinėdami Biblijos pranašystes. Kartais žmonės pranašystes susieja su
geopolitiniais įvykiais, tendencijomis, ir pamano, kad yra pranašysčių
išsipildymo liudininkai. Bet štai įsijungė nenumatyti veiksniai – įvykiai
pakrypo kita linkme ir visa pasikeitė. Išpranašauta audra
išsisklaidė.
Tokie nepagrįsti pavojaus
signalai vykdavo ir anksčiau. Pasikartos jie ir vėl. Bet vieną dieną audra ims
pasiutusiai šėlti. Siaubingos ir šiurpios Biblijos pranašystės
išsipildys. Ar būsime tam pasiruošę?
Grėsmė fiziniam išlikimui
“...Mes pasiekėme istorijos
krizinį tašką. Jėgos, sukeltos technikos ir ekonomikos mokslų pasėkoje, šiuo metu yra pakankamai
didelės sunaikinti aplinką, kaip žmogaus gyvenimo materialinį pagrindą.“ –
Eric Hobsbaum
1945 metai pasaulį pakeitė visam
laikui. Šie metai su atominės bombos sprogimu virš Japonijos miestų Hirosimos ir
Nagasaki pirmą kartą parodė žmonėms siaubingą galimybę sunaikinti visą
žmoniją.
Nuo tada mūsų ginklai sukelia vis
didesnę grėsmę. Nors šios pirmosios karo metų bombos buvo tik dvylika su puse
kilotonų, arba 12500 tonų įprastinių sprogmenų, bet tai jau buvo atominis
ginklas. Pati didžiausia bomba, kurią po karo sėkmingai išbandė buvusi Tarybų
Sąjunga, įvertinta 60 megatonų arba beveik 5000 kartų galingesnė už Hirosimos ir
Nagasakio sprogimus ir lygi 60 milijonų trinitrotoluolo
tonų.
Ir nors, dėka Jungtinių Valstijų
ir Tarybų Sąjungos susitarimų, branduolinių ginklų kiekis sumažintas, vis dėlto
branduolinio ginklo liko pakankamai, kad kelis kartus sunaikintų žmonių gyvybes.
Hirosimos sunaikinimui panaudotos bombos sprogimo galingumas tesudarytų
dabartiniame pasauliniame branduoliniame arsenale tik vieną milijoninę galingumo
dalį.
Be Amerikos ir Rusijos branduolinius ginklus dar turi mažiausiai penkios
kitos šalys: Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija ir Pakistanas.
Specialistai mano, kad kitos šalys
taip pat turi branduolines kovines galvutes ir apsirūpinimo šiuo ginklu
sistemas. Jie įsitikinę, kad yra šalių, aktyviai siekiančių įsigyti branduolinį
ginklą.
Branduolinė grėsmė tebėra akivaizdus pavojus žmonijos išlikimui. Bet ji nėra vienintelė. Autoritetai nurodo į kelis būdus, kada, veikiant žmogui ar gamtos stichijoms, galima sunaikinti didesnę dalį žmonijos, o gal ir visą ją. Tarp jų:
Cheminiai ginklai. Daugelio šalių turimos dujų energijos atsargos
ir kiti košmariški mišiniai tokie mirtini, kad vienas įkvėptas lašelis, ar jam
įsigėrus į odą, gali žmogų užmušti per kelias minutes.
Biologiniai ginklai. Daugelis šalių, kurios plėtoja cheminį
ginklavimąsi, taip pat gamina ir biologinius ginklus. Rezultate - žaibo greitumu
gali išplisti žmones naikinančios baisios epidemijos. Ir niekas negalėtų nuo jų
apsiginti.
Įprastiniai ginklai. Žmonės ir toliau plečia bei vysto įprastinių naikinimo bombų, kulkų ir
raketų gamybą, taip pat ir košmariškiausius lazerinius ginklus, kuokštinius
spindulinius generatorius ir neutronines bombas.
Aplinkos naikinimas. Nors kai kurios šalys jau pasiekė ženklių
laimėjimų stabdant aplinkos degradaciją, bet jos būklė neturtingose šalyse
sparčiai blogėja. Didėjantis oro,
dirvožemio ir vandens užterštumas – pagrindinė grėsmė ne tik sveikatai
žmonių, bet ir gyvybei daugelyje žemės regionų.
Epideminės ligos. AIDS liga vertinama kaip nusinešusi gyvybių
daugiau nei visos kitos didžiosios pasaulio epidemijos, įskaitant vidurinių
amžių juodąjį marą ir 1918-1919 metų pasaulinę gripo epidemiją. Labai pavojingos
ir kitos neseniai atsiradusios paslaptingai žudančios ligos, tokios kaip Ebola,
Lassos karštligė, Marburgo virusas, Machupo virusas ir tropinė
karštinė.
Badas. Žemės ūkio vystymosi pažanga šiek tiek pralenkia gyventojų
augimo skaičių. Tačiau didėjantis dirvožemio nualinimas, vandens stoka, sausros
ir socialiniai neramumai bei suirutės sukelia siaubingus nepriteklius, badą. Ir
tai kartojasi.
Stichinės nelaimės. Kiekvienais metais tūkstančius žmonių gyvybių
nusineša žemės drebėjimai, uraganai, taifūnai, potvyniai ir tornadai.
Mokslininkų tvirtinimais asteroidai
ir meteoritai ne kartą sudavė smūgius žemei praeityje. Ateityje tokie
susidūrimai gali nusiaubti visą Žemę.
Kaip matysime šioje pamokoje, daugelis paminėtų grėsmių žmonijai, jos
išlikimui, atlieka svarbius vaidmenis Biblijos
pranašystėse.
Dauguma žmonių Biblijos pranašystes priima kaip blogas naujienas.
Biblijoje išpranašauta daug neįtikėtinai baisių ir traumuojančių įvykių. Ji ne
tik nušviečia, bet ir nusako tokių būsimų įvykių priežastis.
Tačiau Biblija taip pat aiškiai
parodo ne tik blogas, bet ir geras naujienas. Nors pasaulis
pergyvens tamsiausias dienas ir šėls audringi debesys, bet tai jau yra įžanga į
nuostabųjį pasaulį, kokio mes niekada negalėjome įsivaizduoti. Apie bauginančius
įvykius Jėzus Kristus kalbėjo kaip apie “kentėjimų pradžią” (Mato
24:8).
Paulius paskutiniuosius įvykius palygino su moters gimdymo kančiomis. Jos skausmas greitai pavirsta džiaugsmu; ji pamiršta savo kančias vos tik į pasaulį ateina nauja gyvybė (Romiečiams 8:18-23).
Nors ši pamoka jus sutelkia prie būsimų šiurpių įvykių, kiek vėliau mes aptarsime nuostabų pasaulio rytojų – laikotarpį, kai žmonių sielvartai ir skausmai pasiliks už šio amžiaus ribų. Turint omenyje tai, ką mes sužinojome iš pranašysčių, ką aptarėme praeitose pamokose, tampa aišku, kad Dievas visa kontroliuoja ir panaudoja savo plano tikslams, net jei Jo tikslai mums ir nesuprantami.
Taip bus ir su paskutiniais įvykiais. Dievas žino mūsų prigimtį. Jis
supranta, ką mes galvojame ir kaip veikiame. Jis žvelgia į mus beveik iš šešių
tūkstančių metų nuotolio ir mato, kokias milžiniškas kančias tenka mums kentėti
per mūsų pačių pasirinkimus ir piktadarybes. Kaip Biblija nurodo ir pakartoja –
mes pjauname, ką sėjam (Galatams 6:7-8;
Jobo 4:8; Ozėjo 8:7).
Visa tai turėdami galvoje, patyrinėkime, kas gi paruošta mūsų pasauliui. Pranašystėse apreikšta, jog žmogus pats nuves save prie išnykimo. Tačiau apreiškta ir tai, kaip mes išliksime!
Prieš pradėdami tyrinėti Raštą, primygtinai raginame jus peržiūrėti
kiekvieną mūsų cituojamą eilutę jūsų turimose Biblijose. Šioje pamokoje
aptarsime tam tikras eilutes, kurios dažnai sudaro tik dalį ilgų ir išsamių
pranašysčių fragmentų. Daugelis Biblijos knygų pašvęstos pranašystėms ir daug jų
paliečia paskutiniuosius įvykius. Ši pamoka tėra nedidelis to
kontūras.
Taip pat mes kviečiame jus užsisakyti nemokamas knygeles Are we living
in the End time? (Ar mes gyvename paskutiniame laikoterpyje?) Ir How to
Undestand Bible prophecy (Kaip suprasti Biblijos pranašystes). Abi šios
brošiūros pagilins jūsų supratimą apie Biblijos pranašystes ir paskutinįjį
laikotarpį.
AR GALIME SUŽINOTI
ATEITĮ?
Žmonės iš seno norėjo sužinoti
ateitį. Visais amžiais žmonės turėjo pranašus, būrėjus, mediumus, iš kurių laukė
pranašysčių, kas jų laukia ateityje. Pranašai apsiskelbėliai paprastai nieko
tinkamo nepasako. Jų apsirikimai viršija kai kuriuos jiems pavykusius teisingai
atspėtus atsakymus.
Biblija skiriasi nuo visų
apsišaukėlių pranašysčių. Joje sutalpinta šimtai detalių pranašysčių, kurios,
kaip parodė istorija, jau išsipildė. Biblijos pranašysčių tikrumu netenka
abejoti. Todėl Biblijos pranašystes galime vadinti “istorija, parašytą iš
anksto”.
Pažiūrėkime, ką sako Biblija apie
šio pasaulio ateitį.
“Atminkite, kas buvo
anksčiau, senų senais laikais: aš esu Dievas, ir nėra kito; aš – Dievas, ir nėra
tokio kaip aš. Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios, iš anksto paskelbiu, kas dar
įvyks. Tariu: “Mano užmojis bus įvykdytas!” Aš įvykdysiu visa, kas sumanyta.”
(Izaijo
46:9-10)
“Tikrai Viešpats Dievas
nedaro nieko, pirma neapreiškęs savo užmojo savo tarnams
pranašams.” (Amosas
3:7)
Dievas apreiškė tam tikrus
ateities aspektus per savo pranašus. Šių pranašų žinios, kaip ir kai kurių
apaštalų pranešimai, per ką buvo atskleisti ateities aspektai, užrašyti mums
Biblijoje. Dievo Žodis – vienintelis neklaidingas ateities supratimo
šaltinis.
Ar Dievas gali atlikti,
ką pats išpranašavo?
“... Kaip kalbėjau, taip
ir įvykdysiu, ką užsimojau, tą ir padarysiu.” (Izaijo
46:11)
Ateities išpranašavimas - tai
viena. O turėti galią, kad tai įvyktų – visai kita. Nei vienas žmogus, kad ir
vadinamas pranašu, tokios galios neturi.
Ar Biblija kalba apie
įvairius amžius?
“Jėzus atsakė jiems: ‘Iš
tiesų sakau jums: nėra nė vieno, dėl Dievo karalystės palikusio namus ar žmoną,
ar brolius, ar gimdytojus, ar vaikus, kuris jau šiuo metu negautų nepalyginti
daugiau, o būsimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo.’” (Luko
18:29-30)
“Malonė ir ramybė jums
nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris atidavė save už mūsų
nuodėmes, kad nuo dabartinio blogo amžiaus išgelbėtų mus pagal mūsų Dievo ir
Tėvo valią.” (Galatams
1:3-4)
Jėzus Kristus priešpastatė “šį
dabartinį laikotarpį” “ateinančiam amžiui.” Apaštalas Paulius aprašė dabartinį
laikotarpį kaip “dabartinis piktasis laikas”. Šioje pamokoje mes akivaizdžiai
pamatysime, jog Biblija kalba apie perėjimą iš “dabartinio piktojo amžiaus”
į “ateinantį
amžių”.
“Kai Jis atsisėdo Alyvų
kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė: ‘Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks
tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?’” (Mato
24:3)
Ar Jėzus pranašavo tam tikras aplinkybes ir įvykius, kas turėtų atsitikti prieš Jo sugrįžimą?
“Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų,
ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Kai visa tai prasidės,
atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti.” (Luko 21:27-28)
“Taip pat pamatę tai
dedantis, žinokite, kad Dievo karalystė arti.” (Luko
21:31)
Atidžiai išstudijuokite Mato 24,
Morkaus 13 ir Luko 21 skyrius. Tai Alyvų kalno pranašystės, kurią Jėzus Kristus
davė savo mokytiniams prieš pat nukryžiavimą, lygiagretūs pasakojimai. Šia
stulbinančia pranašyste Jėzus apibendrino sąlygas ir įvykius, kurie paveiks
pasaulį prieš Jo sugrįžimą.
Ši pranašystė taip pat
atskleidžia mūsų supratimui ir Danielio, ir Apreiškimo knygas, kuriose aprašyti
kai kurie iš tų pačių įvykių. Užbaigę šią pamoką, jūs turite perskaityti abi
minėtas knygas, kad pagilintumėte savo supratimą apie paskutiniojo laikotarpio
sąlygas ir įvykius.
NEAPSIGAUKITE
Koks pirmasis Jėzaus
nurodytas įspėjimas?
“Kai jis atsisėdo Alyvų
kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė: ‘Pasakyk, kada tai įvyks? Ir koks tavo
atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?’ Jėzus jiems atsakė: ‘Žiūrėkite, kad jūsų
kas nesuklaidintų.’” (Mato
24:3-4)
Jėzus rimtai įspėjo: Nesileiskite
apgaudinėjami! Daug žmonių žino Jėzaus Kristaus Alyvų kalno pranašystę. Jie žino
Jo nurodytus įvykius ir aplinkybes. Bet vis dėlto daugelis nesuvokia, kad jie
nesuprato pirmojo Jėzaus Kristaus įspėjimo. Jie tapo religinės apgaulės
aukomis!
“Daug kas ateis
prisidengę mano vardu ir sakys: ‘Aš Mesijas!’ – ir daugelį
suklaidins.“ (5 eilutė)
“Atsiras daug netikrų
pranašų, kurie daugelį suvedžios.” (11 eilutė)
“Atsiras netikrų mesijų
ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, mėgindami
suklaidinti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius.” (24 eilutė)
Jėzus pavartojo įsidėmėtinus
žodžius: “…Daug kas ateis… ir daugelį suklaidins… Atsiras
daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios.” Graikų kalbos
žodis polus verčiamas žodžiu “daug” ir reiškia “daugelis, daug, labai
daug” (Vine’s Complete Expository Dictionary
of Old and New Testament Words - Pilnas aprašomasis Vaino Senojo ir Naujojo
Testamento žodynas - 1985, “Many”). Matome, kad ši apgaulė yra tikrai didelė ir
plačiai paplitusi.
Būtinai išstudijuokite šiuos
aprašymus savo Biblijose. Perskaitykite Jėzaus Kristaus ir apaštalų žodžius,
kuriais jie įspėja apie didžiulį religinį judėjimą, kuris remiasi Jėzaus
Kristaus vardu, kad galėtų pasaulį nuvesti klaidingu keliu. Baisiausia, kad
labai dažnai ignoruojami Jėzaus Kristaus įspėjimai. Tam, kad geriau suprastumėte
šio didelio religinio suklydimo ištakas, būtinai užsisakykite nemokomą brošiūrą
The Church Jesus built (Jėzaus įkurta bažnyčia).
“Juk tokie yra anie
netikri apaštalai, klastingi darbininkai, besidedantys Kristaus
apaštalais.” (2 Korintiečiams
11:13)
Praėjus vos keletai metų po
Jėzaus Kristaus mirties, žmonės pradėjo iškraipinėti ir melagingai pateikti Jo
žinią. Apaštalas Paulius atidengė tai, įspėjo surinkimus apie netikrus
apaštalus, papasakodamas, kaip jis pats nukentėjo nuo netikrų brolių. (2
Korintiečiams 11:13, 26) Šie apgavikai atėjo Kristaus vardu ir daugelį nuvedė
neteisingu keliu, iškraipydami žinią.
“...pats šėtonas geba
apsimesti šviesos angelu. Tad nieko ypatinga, jei ir jo tarnai apsimeta teisumo
tarnais. Bet jų galas bus toks, kokie jų darbai.” (2 Korintiečiams
11:14-15)
“Bet aš bijau, kad kaip
angis suvedžiojo savo gudrumu Ievą, taip ir jūsų minčių kas neatitrauktų nuo
tyro ir nuoširdaus atsidavimo Kristui. Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą
Jėzų, negu mes paskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote
priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, tai jūs ramiausiai tatai
pakenčiate.” (2 Korintiečiams
11:3-4)
“Aš stebiuosi, kad jūs
nuo to, kuris pašaukė jus Kristaus malone, taip greitai persimetate prie kitos
evangelijos, nors iš tikro kitos nėra, o yra tik jus klaidinantys žmonės, kurie
nori iškreipti Kristaus Evangeliją.” (Galatams 1:6-7
)
Jėzus Kristus pranašavo, kad
pasinaudos Jo vardu ir pretenduos Jį atstovauti. Bet tie žmonės bus apgavikai.
Jie save vadins krikščionimis, bet skelbs kitą naujieną ir melagingą
krikščionybę.
Jau Pauliaus dienomis buvo
ruošiamas šis judėjimas. Kai kas jau skelbė kitą Jėzų ir kitą evangeliją. Mūsų laikais
daugiausia bažnyčių susitelkė prie evangelijos apie Kristų,
ignoruodami Jo mokymo esmę. Teturėdami miglotą supratimą apie Jėzaus
pranašavimą, jie ėmė skelbti Dievo karalystę ne taip, kaip skelbė Jėzus (Morkaus
1:14). Tuo įsitikinsite, užsisakę nemokamą brošiūrą The Gospel of the
Kingdom (Karalystės Evangelija), ši knygelė suteiks geresnį supratimą apie
Karalystės Evangeliją, jos gyvybinę svarbą.
Ar bus, nepaisant
klaidinimo, paskelbta tikroji Evangelija – Dievo karalystės Evangelija –
dar prieš Jėzaus Kristaus sugrįžimą?
“Ir bus paskelbta ši
karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis
galas.”
(Mato 24: 14)
Kokios kitos iš anksto Jėzaus
Kristaus nurodytos sąlygos, be masinės religinės apgaulės, apims pasaulį mūsų
amžiaus pabaigoje?
“Girdėsite apie karus ir
karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes reikia, kad visa tai įvyktų.
Bet tai dar ne galas. Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę.
Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų.” (Mato
24:6-7)
Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 metais. Vėliau, praėjus porai dešimtmečių, kilo antrasis pasaulinis karas. Abu kruvinieji karai buvo siaubingi ir visa niokojantys. Todėl pasaulis dėjo pastangas surasti ilgalaikės taikos išsaugojimo būdą, pradžioje per Tautų Sąjungą, vėliau per Jungtinių Tautų organizaciją. Tačiau, nepaisant gerų ketinimų, pasaulis vėl yra daugybės didesnių ir mažesnių karinių konfliktų liudininkas. Pasaulis lieka pavojingu ir nepastoviu, o pranašystės kalba mums, kad ateis dar blogesni laikai.
Ar Jėzus Kristus nurodė
svarbų ženklą, kuris dažnai lydi karus?
“...bus
badmečių…” (7 eilutė)
Ar ir kitos aplinkybės
atneš žmonėms dideles kančias?
“...bus
…marų...” (toje pačioje
eilutėje)
Socialiniai neramumai ir žemės
ūkio nualinimas bei neteisingas maisto produktų paskirstymas, lydintys karus,
pasaulį gali nuvesti į badmetį. Išbadėję, nusilpę karo dalyviai lengvai
pasidavuoda ligoms ir epidemijoms. Karas atneša neišpasakytai sunkias kančias,
su baisiomis, lemtingomis pasekmėmis - ir ne tik patiems
kovotojams.
Žinoma, ne visi nepritekliai ir
epidemijos sukelti karų. Ariamo dirvos sluoksnio sudūlėjimas, išeikvotos
mineralinės medžiagos, vandens ir dirvožemio užteršimas – visa tai gali atvesti
prie badmečio. Dažnai didžiausias nelaimes žmonės patiria per plintančias
epidemijas.
Priežasčių reikia ieškoti ir
žmonių papročiuose, gyvenimo būduose – neteisingas arba skurdus maitinimasis,
sanitarinių įrenginių trūkumas, perpildyti miestai, atmosferos užteršimas – taip
pat sukelia nepriteklius ir epidemijas. Prie naikinančių priemonių priskirtinos
net ir mūsų šiuolaikinės kelionės, leidžiančios greitai pasiekti bet kurį Žemės
rutulio tašką. Jos taip pat
pasitarnauja pernešant įvairias ligas ir
epidemijas.
Ar Jėzus Kristus
išpranašavo natūralias katostrofas?
“Vietose bus .... žemės
drebėjimų.” (Mato
24:7)
“Tačiau visa tai – tik
kentėjimų pradžia.” (8 eilutė)
STAIGUS IR PAVOJINGAS ĮVYKIŲ POSŪKIS
Kas ištiktų žmones, jeigu
šie, neturintys sau lygių, sunkumai užsitęstų?
“Tuomet bus didelis
suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau
nebebus. Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas
žmogus.”
(Mato 24:21-22)
Šitas laikotarpis su niekuo
nesulyginamas! Jei ne Dievo įsikišimas, ši beprecedentinė epocha būtų
pražūtinga, žūtų visi, kas gyvas. Atidžiai skaitykite ir studijuokite Mato 24
skyrių, idant geriau suprastumėte šiuos įvykius ir
aplinkybes.
“Bet dėl išrinktųjų tos
dienos bus sutrumpintos.” (Mato
24:22)
“Anuo metu pasirodys
Mykolas, galingasis didžiūnas, tavo tautos sargas. Užeis metas tokių vargų,
kokių dar niekada nėra buvę nuo to laiko, kai atsirado tautos. Bet tuo metu bus
išgelbėta tavo tauta, visi, kurie rasti įrašyti knygoje.” (Danielio
12:1)
Nors žmonija bus jau ant prarajos krašto, Dievas sutrukdys žmonių susinaikinimui. Dievas “sutrumpins dienas”, kad kai kurie būtų išgelbėti. Tai geros naujienos įvykiai, kurie pasirodys po blogųjų.
“Tačiau tos dienos ir
valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik
Tėvas.”
(Mato 24:36)
“Todėl ir jūs būkite
pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite.” (44eilutė)
“Taigi budėkite, nes
nežinote nei dienos, nei valandos.” (Mato
25:13).
“Jūs patys gerai žinote,
kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį. Kai žmonės kalbės: ‘Gyvename
ramiai ir saugiai’, juos ištiks netikėtas žlugimas, tartum gimdymo skausmai
nėščią moterį, ir jie niekur nepabėgs.” (1 Tesalonikiečiams
5:2-3).
“Kaip yra buvę Nojaus
dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės,
nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus
įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis
Žmogaus Sūnus.” (Mato
24:37-39)
Jėzus sakė, kad daugelį žmonių Jo
sugrįžimas nustebins. Jie visai kaip Nojaus dienomis tęs kasdienį savo gyvenimą,
manydami, jog gyvenimas eis kaip įprasta. Bet Nojaus dienomis neteisieji žuvo.
Jie ignoravo Nojaus įspėjimus dėl ištvirkavimo ir pasaulio išsigimimo, kol
neprasidėjo liūtys.
“Bet jūs, broliai,
neskendite tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis.” (1 Tesalonikiečiams
5:4)
“Pasimokykite iš
palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote,
jog artinasi vasara. Taip pat, visa tai išvydę, žinokite, jog jis arti, prie
slenksčio.” (Mato
24:32-33)
Nors Biblija aiškina, kad niekas nežino tikslaus Kristaus sugrįžimo laiko, tačiau ir Jėzus, ir Paulius sakė, jog bus galima atpažinti Kristų lydinčius ženklus. Iš daugelio pranašų mes gavome detalių paaiškinimų, galinčių padėti mums sužinoti, kada priartės tas laikas. Todėl yra svarbu gerai išstudijuoti šias pranašystes savose Biblijose (įvairių versijų ir vertimų palyginimai dažnai padeda pagilinti supratimą). Be abejo, taip pat labai svarbu atidžiai perskaityti ir apsvarstyti mūsų pateiktą medžiagą.
“Todėl nemiegokime kaip
kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs! Mat kas miega, miega naktį, ir kas
pasigeria, pasigeria naktį. O mes, priklausydami dienai, būkime blaivūs ir
dėvėkime tikėjimo bei meilės šarvus ir išganymo vilties šalmą. Juk Dievas
paskyrė mus ne tam, kad užsitrauktumėm rūstybę, bet kad įgytumėm išganymą per
mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris numirė už mus, kad mes ir budėdami, ir
miegodami gyventume su Juo. Todėl guoskite ir stiprinkite vieni kitus, ką jūs ir
darote.” (1 Tesalonikiečiams
5:6-11)
“Saugokitės, kad jūsų
širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji
diena neužtiktų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus.
Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų
nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje.” (Luko
21:34-36)
“Žiūrėkite, budėkite ir
melskitės, nes nežinote, kada ateis tas laikas! Bus kaip su žmogumi, kuris
iškeliavo svetur, paliko namus ir davė tarnams įgaliojimus, kiekvienam paskyręs
darbą, o durininkui įsakė budėti.” (Morkaus
13:33-34)
“Taigi budėkite, nes
nežinote, kada šeimininkas grįš: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, ar
rytmety, kad netikėtai sugrįžęs nerastų jūsų miegančių. Ką sakau jums, sakau ir
visiems: budėkite!” (35-37
eilutės)
“Todėl prisimink, kaip
esi priėmęs ir išgirdęs; laikykis to ir atsiversk! Jeigu nebudėsi, aš ateisiu
kaip vagis, ir tu nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu.” (Apreiškimo
3:3)
Mums duotas Dievo Žodis aiškiai nurodo, kaip mes turime ruoštis būsimiems įvykiams: ”…Nemiegokime …budėkime ir būkime blaivūs ...dėvėkime tikėjimo bei meilės šarvus ir išganymo vilties šalmą ...saugokitės ...budėkite ...melskitės, nes nežinote, kada ateis tas laikas ...laikykis to.”
Apaštalas Paulius taip nusako
prisiartinantį paskutinįjį laikotarpį:. “Žinok, kad paskutinėmis dienomis...
žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai,
neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai,
nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai,
pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą.” (2
Timotiejui 3:1-4)
Šio amžiaus pabaigoje vyrai ir
moterys bus tikri egoistai – jie galvos vien tik apie save. Jie bus akli,
nepastebės didėjančio pavojaus ženklų. Jei mes nepaisysime Dievo mums duotų
nurodymų būti blaivaus proto, budriais ir atsargiais, mes užmigsime, nebūsime
dvasiškai pasiruošę ir patirsime tokio nerūpestingumo
pasekas.
“Pirmiausia turite
žinoti, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, kupini pajuokos. Jie
gyvens savo geiduliais ir kalbės: Kur jo pažadėtas atėjimas? Juk nuo to laiko,
kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo
pradžios.” (2 Petro
3:3-4)
Kaip matomas Kristaus sugrįžimo laikas iš Dievo perspektyvos?
“Tačiau, mylimieji,
vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip
tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena. Viešpats negaišta
ištęsėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas,
kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.” (8-9
eilutės)
Petras įspėja mus, jog ne visi teisingai supras susidariusią
padėtį prieš Kristaus sugrįžimą. Nes, palyginus su Dievo perspektyva, žmonių
regėjimo laukas labai ribotas ir jie mato tik savo siaurame akiratyje. Dievas
yra amžinas ir nemirtingas, Jis neįžvelgiamas ir nesuvokiamas mūsų gyvenamame
laike. Kada įvykiai ar tendencijos nesirutulioja pagal mūsų norimą planą, žmonės
ima būgštauti, kad Jėzus gali nebesugrįžti. Ir taip patenka į pinkles, pamano,
jog Biblijos pranašystės ir pažadai neišsipildys.
Apie Petras įspėjo, jog tokie
žmonės daro esminę klaidą. Jie nbepripažįsta, jog Dievas yra kantrus ir
atlaidus, ir todėl duoda mums laiko atsigręžti į Jį atgailaujant. Dievas “dabar
skelbia žmonėms, jog visur visiems reikia atsiversti. Jis nustatė dieną, kada
teisingai teis visą pasaulį...” (Apaštalų darbai
17:30-31).
APREIŠKIMO KNYGA: PASKUTINIOJO LAIKOTARPIO TVARKARAŠTIS
Ar Apreiškomo knyga suteikia mums papildomų detalių apie Kristaus sugrįžimą lydėsiančius įvykius?
“Jėzaus Kristaus
Apreiškimas, kurį Dievas Jam davė, kad Jis atskleistų Jo tarnams, kas turi
greitai įvykti. Per savo pasiųstą angelą jis padarė jį žinomą savajam tarnui
Jonui. Šis paliudijo Dievo Žodį bei Jėzaus Kristaus liudijimą – visa, ką buvo
matęs. Palaiminti pranašystės žodžių skaitytojai ir klausytojai, tie, kurie
laikosi, kas joje parašyta, nes laikas jau arti.” (Apreiškimo
1:1-3)
Apreiškimo knyga – ateities
pranašautoja – istoriją rašo iš anksto. Ji detaliai aprašo įvykius prieš
Kristaus sugrįžimą ir kas atsitiks po to. Būtinai atraskite ir įdėmiai
perskaitykite savo Biblijose mūsų pateiktas Rašto vietas ir eilutes šalia
jų.
Ar Apreiškimo knyga patvirtina ankstesnės Jėzaus Kristaus pranašystės įvykių raidos nuoseklumą?
Įdėmiai perskaitykite ir
patyrinėkite Apreiškimo 6:2-8. Čia tos pačios aplinkybės, kurias Jėzus Kristus
pavaizdavo Alyvų kalno pranašystėje, parodytos simboliais: keturiais apokalipsės
raiteliais.
Baltasis žirgas simbolizuoja karingai įsigalėjusių religijų apgaulę. (Kai kurie tikina, kad šio arklio raitelis yra pats Jėzus Kristus. Bet pakanka palyginti Apreiškimo 19:11-16 eilutes, vaizduojančias Kristaus sugrįžimą ir Alyvų kalno pranašystės nusakytą būsimų įvykių eigos nuoseklumą, ir jūs pamatysite, kad taip nėra).
Raudonas žirgas (ugnies ir kraujo
spalvos) ir jo raitelis aiškiai pavaizdavo karą. Juodasis žirgas su raiteliu
vaizduoja badmetį (atkreipkite dėmesį į komentarą apie nežmoniškai iškeltas
maisto produktų kainas). Liguistai blyškus žirgas pavaizduoja ligas ir negalias,
kurias neišvengiamai sukels karas ir baisus maisto
stygius.
Kokį smūgį šie keturi raiteliai
suduos žmonėms?
“...Jiems buvo duota valdžia
kevirtadalyje žemės, kad žudytų kardu, badu, maru ir žemės žvėrių dantimis.”
(Apreiškimo 6:8 )
Pasak šios pranašystės, karas, smurtas, badas ir ligos nusineš
šimtus milijonų žmonių gyvybių. Šios negandos palies ir gyvūnus, kurie kentės ir
dėl grobuoniškumo ir ligų paplitimo.
“Dar aš regėjau soste
Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš lauko,
užantspauduotą septyniais antspaudais.” (Apreiškimo
5:1)
Apreiškimo knyga aprašo įvykius, paminėtus Alyvų kalno pranašystėje, naudodamasi septyniais antspaudais. Apaštalo Jono, užrašiusio šią knygą, įkvėpus jį Jėzui Kristui (Apreiškimo 1:1-2), laikais oficialus laiškai būdavo užantspauduojami vašku. Norint perskaityti, kas yra viduje, pirmiausiai reikėjo sulaužyti antspaudus, ir tik po to išvynioti ritinį. Tai Jonas matė regėjime. (Geriau suprasti visą įvykių tėkmę jums padės pagal Apreiškimo knygą sudarytos lentelės, kurios bus pateiktos kitoje pamokos dalyje).
Apreiškimo knygos 6 skyrius aprašo pirmųjų šešių antspaudų atplėšimą, kuris nurodo į svarbiausius įvykius ir kryptis. Siūlome įdėmiai perskaityti visą šį skyrių.
Pirmi šeši antspaudai:
· Pirmasis antspaudas (2 eilutė): religinė apgaulė (palyginkime su Mato 24:4-5).
· Antrasis antspaudas (3-4 eil.): karas (plg. Mato 24:6-7).
· Trečiasis antspaudas (5-6 eil.): badas, nepritekliai (plg. Mato 24:7).
· Ketvirtasis antspaudas (7-8 eil.): ligos (plg. Mato 24:7).
· Penktasis antspaudas (9-11 eil.): liūdesys ir Kristaus ištikimųjų persekiojimai (plg. Mato 24:9-13; Luko 21:12-19).
· Šeštasis antspaudas (12-14 eil.): žemės drebėjimai ir dangaus ženklai (plg. Mato 24:7; Luko 21:11).
Kuo išsiskiria septintasis
antspaudas?
“Trečdalis žmonių žuvo nuo šitų piktenybių...” (Aprteiškimo 9:18)
Septintas antspaudas suskirstytas į septynis trimitus, kurie atskleidžia tolimesnius įvykius prieš Jėzaus Kristaus sugrįžimą. Įvykiai, kurie nebuvo aprašyti Alyvų kalno pranašystėje, kartais nurodomi kaip “septinto trimito nelaimės”. Septintame antspaude sutalpinti septyni įvykiai. Būtinai nuo pradžios ligi galo perskaitykite Apreiškimo 8 ir 9 skyrius, kur rasite aprašytus įvykius, atsitiksiamčius prie šešių pirmųjų trimitų.
Šeši nelaimių trimitai:
*Pirmas trimitas (Apreiškimo 8:7): žemės augmenijos nusiaubimas.
*Antrasis trimitas (8-9 eil.): jūrų ir vandenynų nusiaubimas.
*Trečiasis trimitas (10-11): upių ir gėlo vandens nusiaubimas.
*Ketvirtasis trimitas ( 12 eilutė): dalinis saulės, mėnulio ir žvaigždžių užtemimas.
*Penktasis trimitas (Apreiškimo 9:1-11): baisios žmonijos kančios.
*Šeštasis trimitas (13-19 eil.): milžiniški karo sugriovimai.
Kas ištiks Žemę dėl šešių nelaimės
trimitų?
“Trečdalis žmonių žuvo nuo šitų piktenybių...” (Apreiškimo 9:18)
Čia mes perskaitome, jog kitas trečdalis žemės gyventojų žus nuo 200-milijoninės žmonių kariuomenės (18 eilutė). Tai papildomai žuvę prie tų, kurie prarado gyvybes anksčiau. Šios bauginančios pranašystės padeda mums suprasti, koks grėsmingas gyvenimas bus visoje žemėje.
Kokią reakciją šie įvykiai sukels
žmonėse? Ar jie pagaliau nusisuks nuo blogio ir atsigręš į
Dievą?
“Bet kiti žmonės, kurie nebuvo šitų piktenybių išžudyti, vis tiek nepametė savo rankų darbų, kad jau nebegarbintų demonų ir aukso, sidabro, žalvario, akmens ir medžio stabų, kurie negali nei matyti, nei girdėti, nei vaikščioti. Jie taip pat nesiliovė žudę, būrę, ištvirkavę ir vogę.” (20-21 eil.)
Gali atrodyti neįtikėtina, kad žmonės sau vis dar užsitraukia nelaimes po to, kai Dievas ėmė bausti juos už pasipriešinimą ir nuodėmiavimą. Žmogus, turėdamas pasirinkimą, vis dar neklauso savo Kūrėjo. Jis ir toliau nuodėmiauja, stumdamas visą žmoniją į susinaikinimą.
Kas atsitiks, kai nuaidės septintasis trimitas?
“Sutrimitavo septintasis angelas. Danguje pasigirdo galingi balsai, kurie skelbė: “Pasaulio karalystė tapo mūsų Viešpaties ir jo Mesijo karalyste, ir jis karaliaus per amžių amžius!”(Apreiškimo 11:15)
“O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje.” (1 Tesalonikiečiams 4:16)
Galingas septinto trimito gausmas paskelbia pergalingą Jėzaus Kristaus sugrįžimą į žemę. “Visos pasaulio karalystės” pereis Kristaus valdžion. Pagaliau bus įkurta Dievo Karalystė žemėje! Tuo pat metu ”mirę Kristuje prisikels”; visais laikais buvę ištikimi Dievui prisikels iš savo kapų, kad amžinai gyventų su Jėzumi Kristumi (1 Korintiečiams 15:50-53).
Tam, kad geriau suprastumėte šiuos gyvybiškai svarbius dalykus, užsisakykite nemokamas brošiūras What is your destiny? (Koks tavo likimas?), What happens after death? (Kas atsitiks po mirties?) ir The Gospel of the Kingdom (Karalystės Evangelija). Ten ši mūsų pateikta medžiaga apsvarstyta išsamiau.
Ar Jėzaus Kristaus sugrįžimas įvyks
lygiai taip kaip parašyta?
“Tą dieną jo kojos stovės ant Alyvų kalno į rytus nuo Jeruzalės. Alyvų kalnas bus taip perskeltas į dvi dalis labai plačiu slėniu iš rytų į vakarus, kad viena jo dalis pasislinks šiaurės link, o kita – pietų link.“ (Zacharijo 14:4)
Akivaizdu, kad tai yra tikslus fizinis sugrįžimo į žemę aprašymas. Jėzus Kristus sugrįš ant Alyvų kalno, esančio į rytus nuo Jeruzalės miesto. Aišku, ištiks stiprus žemės drebėjimas. Tuomet kalną perskels pusiau, ir atsiras naujas slėnis. Jis plačiai tęsis į rytus ir į vakarus, nuo Jeruzalės iki Judėjos dykumų.
Kodėl Jėzus Kristus sugrįš į Žemę?
“Tuomet Pilotas jį paklausė: “Vadinasi, tu esi karalius?” Jėzus atsakė: “Tu pasakei, kad aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį...” (Jono 18:37)
Jėzus prieš pat nukryžiavimą buvo
apklausiamas Romos gubernatorius. Pontijus Pilotas, kuris klausė Jo, ar tasai
gandas, kad Jis yra karalius, tikra tiesa? Jėzus patvirtino, jog tai yra tiesa –
Jis gimė būti karaliumi. Tačiau Jis taip pat pasakė Pilotui: “Mano karalystė ne
iš šio pasaulio” (36 eilutė). Tuo metu Kristaus tikslas nebuvo nuversti Romos
valdžią ir atkurti Izraelio karalystę. Nors žmonės manė, kad Mesijas ketina
atstatyti Izraelio karalyste. Jėzaus karalystė – Dievo Karalystė – nebus žemėje
įkurta, kol neateis tam laikas. Tuo įsitikinsite toliau skaitydami mūsų
pamoka.
Ar Jėzaus Kristaus likimas buvo apreikštas Marijai prieš Jo gimimą?
“O angelas jai tarė: ‘Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo.’” (Luko 1:30-33)
Angelas kalbėjo Marijai, kad jos sūnui jau nulemta “karaliauti Jokūbo namuose” – viešpatauti atkurtioms dvylikai Izraelio tautos giminių. Ir ta karalystė tęsis amžinai.
Ar Jėzaus karalystė - Dievo
karalyste – bus tikrai karalyste, raidine to žodžio
prasme?
“Vis stebėdamas nakties regėjimus, pamačiau tarsi žmogaus sūnų, ateinantį dangaus debesimis. Jis priėjo prie Ilgaamžio, ir buvo jam pristatytas. Jam buvo duota valdžia, garbė ir karalystė, idant jam tarnautų visų kalbų tautos ir gentys. Jo valdžia yra amžina valdžia, tverianti amžinai, o jo karalystė niekada nebus sunaikinta.” (Danieliaus 7:13-14)
Regėjime Danielius matė Jėzų Kristų – “tarsi žmogaus sūnų” – ateinantį pas Dievą Tėvą – “Ilgaamžį”. Tame regėjime Kristui buvo duota valdžia ir garbė, ir karalystė, kurioje Jam tarnaus “visų kalbų tautos ir gentys”. Aišku, kad Jis valdys fizinius žmones, sudarytus iš kūno ir kraujo.
Kaip Jėzus Kristus bus tituluojamas
Jam sugrįžus?
“Ant jo drabužių ir ant strėnų užrašytas vardas: “Karalių Karalius ir viešpačių Viešpats.” (Apreiškimo 19:16)
Jėzui Kristui buvo skirta valdyti. Jo karalystę išpranašavo hebrajų pranašai. Tai buvo apreikšta Marijai dar prieš Jo gimimą ir patvirtinta Jį esant Kristumi. Jis sugrįš valdyti žemėje visas tautas su jų karalystėmis ir valstybėmis. Jis bus Aukščiausiasis valdovas, karalių Karalius ir viešpataus per amžių amžius visoje žemėje!
NEMATOMA PIKTOJO ĮTAKA
Mes matome, kad pasauliui buvo išpranašautos paskutiniojo laikotarpio bėdos. Žmonių elgesys nešte mus neša į susinaikinimą. Bet kodėl gi mes mąstome ir veikiame tokiais save naikinančiais būdais? Gal žmonių elgesys yra kažkieno įtakojamas?
Kas yra plačiai paplitusio dvasinio
aklumo, kuris trukdo žmonėms suprasti Dievo tiesą, pagrindiniu
šaltiniu?
“Jeigu mūsų Evangelija tebėra paslėpta, tai ji paslėpta vien einantiems į pražūtį, netikintiesiems, kuriems šio pasaulio dievaitis apakino protus, kad jie neišvystų Dievo atvaizdo – Kristaus šlovės Evangelijos šviesos.” (2 Korintiečių 4:3-4).
Ta priežastis, kad tik nedaugelis supranta ir priima Dievo teisingumą, yra Šėtonas velnias. Jis savo galią panaudoja melui ir veidmainystėms. Jo suklaidintos religijos apakino žmones nuo Dievo tiesos pažinimo. Tam tikru mastu, visi mes esame jo melo suvedžioti.
Jungtinė Dievo Bažnyčia pasiūlė šį studijų kursą, Gerosios Naujienos (The Good News) žurnalą ir kitą papildomą literatūrą, kad galėtumėte suprasti, ką iš tikrųjų sako Biblija, ir suvoktumėte tai, nepaisant egzistuojančių klaidinimų.
Kiek plati Šėtono įtaka
pasaulyje?
“Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.” (Apreiškimo 12:9)
“Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo pavergtas.” (1Jono 5:19)
Šios eilutės parodo, kad šį pasaulį valdo Šėtonas. Jo įtaka taip prasismelkusi, jog jis netgi vadinamas “pasaulio dievaičiu” (2 Korintiečiams 4:4). Nepaisant piktojo viešpatavimo, Dievas siunčia pagalbą savo žmonėms: “…kad atvertum jų akis ir jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono galybės – į Dievą ir, tikėdami mane, gautų nuodėmių atleidimą bei dalį su pašventintaisiais” (Apaštalų darbai 26:18). Šis pasaulis ne Dievo pasaulis, bet velnio.
Ar Šėtono vaidmuo yra
pagrindinis žmonių nusidėjime ir
kančiose?
“Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.” ( Jono 8:44)
Šėtonas aktyviai veikė žmoniją veikė jau nuo mūsų protėvių, Adomo ir Ievos. Jam pasisekė nugręžti juos nuo Dievo (Pradžios, 3 skyrius). Nuo to laiko, būdami nuodėmėje, žmonės pasirinko gyvenimą atskirai nuo Dievo.
Kokios yra to dvasinio aklumo ir žinių apie Dievą stygiaus natūralios pasekmės?
“Mano tauta naikinama, nes jai stinga pažinimo...” (Ozėjo 4:6)
Ar gali žmonės teisingai nuspręsti
be Dievo ir dėl savo dvasino aklumo nepažindami Jo
mokslo?
“Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį.” (Patarlių 14:12; 16:25)
“Aš žinau, Viešpatie, kad ne žmogus sau kelią lemia. Žmogus negali nei pasirinkti gyvenimo kelio, nei savo žingsnius gyvenime pakreipti.” (Jeremijo 10:23)
Kokių pasekmių susilaukia žmonės,
pasitraukę nuo gelbstinčio Dievo mokymo ir pasirinkę savajį
kelią?
“Viešpaties ranka nėra sutrumpėjusi, kad negalėtų gelbėti, nei jo ausis apkurtusi, kad neišgirstų. Bet jūsų kaltės atskyrė jus nuo jūsų Dievo, jūsų nuodėmės uždengė jo veidą, ir jis nebegirdi jūsų. Juk jūsų rankos suteptos krauju, jūsų pirštai - kalte. Jūsų lūpos kalba melagystes, jūsų liežuvis šnabžda apgaulę. Nėra, kas keltų balsą už teisų reikalą, nėra, kas teisingai gintųsi teisme. Visi remiasi niekybėmis ir meluoja, vaikšto negandomis nėšti ir gimdo vargą.” (Izaijo 59:1-4)
“Ramybės kelio jie nepažino, teisingumo nėra jų takuose. Jie pasidarė sau kreivas vėžes; kas jomis eina, tas ramybės nepažįsta. Todėl taip toli nuo mūsų teisingumas, nepasiekia teisumas. Laukiame šviesos, bet tamsu; laukiame aiškumo, bet vaikštome patamsyje!” (8-9 eilutės)
Nuo žmonijos pradžios žmogus noriai pasirenka šėtono kelią ir patyria to pasekmes - kentėjimus. Šėtonas atnešė neapsakomas kančias. Kad suprastume tokių didelių sielvartų ir kančių priežastį, nereikia ieškoti kur tai toli. Priežastis yra Šėtonas, mūsų pačių veiksmai ir mūsų nuodėmių pasekmės. Šis įsiūtęs, krauju suteptas pasaulis – planeta vis arčiau prisiartinanti prie katastrofos – tai žmonių nusigręžimo nuo Dievo ir jų pasirinkimo savo vadovu “pasaulio dievaitį” rezultatas.
Ar prieš pat Kristaus sugrįžimą ypač
suaktyvės Šėtono veikla?
“...Bet vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio...” (Apreiškimo 12:12)
Kodėl jis bus ypač piktas tuo
metu?
“…Velnias…kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko” (ta pati eilutė)
Žinodamas, kad jam liko maža laiko ir kad į žemę sugrįžta viešpatauti Jėzus Kristus, Šėtonas parodys savo įtūžį ant visų pasaulio gyventojų. Jis įsiūtis atneš dar daugiau sielvarto ir skausmo.
Ar velnias savo piktį nukreips į tam
tikrą žmonių grupę?
“Slibinas, pamatęs, kad yra nutrenktas žemėn, puolė persekioti moterį, kuri buvo pagimdžiusi berniuką... Ir įnirto slibinas prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą.” (Apreiškimo 12:13, 17)
Tai šėtonas, neapkęsdamas Jėzaus Kristaus, suorganizavo įvykius, kurie atvedė prie Jo egzekucijos (Luko 22:2-6; Jono 13:27), taip pat jis neapkenčia priklausančių Bažnyčiai, kurią įsteigė Jėzus. Jis yra stumiančioji jėga, iššaukianti Jėzaus Kristaus pasekėjų persekiojimą, tų, kurie laikosi Dievo nurodymų.
Ar Jėzus Kristus patvirtina, kad Jo
pasekėjai bus persekiojami?
“Pirmiausia žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus... Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos net žudys. Visi jūsų nekęs dėl mano vardo.” (Luko 21:12, 16-17)
Jėzus pranašavo, kad prieš Jo sugrįžimą ateina įvykių kulminacijos taškas. Kai kurie puls Dievui atsidavusiuosius: vieni bus įkalinti, kiti užmušti. Pasaulyje vis labiau priešiškame Dievui ir Jo įsakymams tie, kurie tiki ir bando gyventi pagal Dievo nurodytus dėsnius, bus neapkenčiami. Kaip mus įspėja Paulius, “visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami” (2 Timotiejui 3:12).
ATSKIRIMAS NUO BLOGIO
ĮTAKOS
Kas atsitiks su šėtonu, kai sugrįš
Jėzus Kristus?
“Ir aš išvydau angelą, nužengiantį iš dangaus, laikantį rankose bedugnės raktą ir didžiulę grandinę. Jis nutvėrė slibiną – senąją gyvatę, kuri velnias ir šėtonas, surišo jį tūkstančiui metų ir įmetė į bedugnę, užrakino ją ir iš viršaus užantspaudavo, kad nebegalėtų suvedžioti tautų, kol pasibaigs tūkstantis metų. Paskui jis turės būti atrištas trumpam laikui.” (Apreiškimo 20:1-3)
Prieš perkeldamas į mūsų pasaulį Dievo Karalystę Jėzus pirmiausia nukenksmins žmoniją nuo žalingos šėtono įtakos. Šėtonas, ta pikta ir žudanti dvasia, bus ištremta, o jo galia sutramdyta. Tik tada žmonės nusilenks ir paklus Dievo Įstatymui ir Jėzaus Kristaus valdymui.
Ar tada Jėzus Kristus perauklės
pasaulį?
“Daug tautų ateis ir sakys: ‘Ateikite, ir kopkime į Viešpaties kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis parodytų mums savo kelius, kad eitume jo takais.’ Iš Siono ateis mokymas ir Viešpaties žodis iš Jeruzalės.” (Izaijo 2:3)
Tūkstančius metų Šėtonas darė įtaką žmonijai. Jis paveikė žmones, įteigė egoistinius santykius, mes prisipildėme savanaudiškumo, tuštybės, pavydo, geidulingos aistros ir godumo. Jėzus Kristus pradės visaapimantį pasaulio perauklėjamąjį darbą. Pirmiausia žmonės mokysis gyventi pagal Dievo Įstatymą.
Kuo skirsis tas pasaulis, iš kurio
bus pašalinta Šėtono įtaka žmonėms?
“Visame mano šventajane kalne nebus vietos jokiai skriaudai, nė jokiai niekšybei, nes žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų.” (Izaijo 11:9)
Dvasiškai praregėję žmonės pagaliau mokysis dieviškojo gyvenimo būdo, kuris nuves pasaulį į taiką ir gerovę.
Prisiminkime analogiją, panaudotą Jėzaus Kristaus ir Pauliaus, kad pasaulis pereis per kančią, lyg moteris suteikianti gyvybę naujai žmogiškajai būtybei (Mato 24:8; Romiečiams 8:18-23). Bet ta trauma ir skausmas greitai pasimirš, kai sugrįžęs Jėzus Kristus neatpažįstamai pakeis pasaulį – ateis naujas gyvenimas.
Sekančioje pamokoje mes apžvelgsime, ką sako mums Biblija apie pasaulio pertvarkymą, šėtono ištrėmimą ir Jėzaus Kristaus valdymą. Ji atkreips mūsų dėmesį į esminę Jėzaus Kristaus žinią: Evangeliją – gerąsias naujienas – apie ateinančią Dievo Karalystę!
Idant geriau suprastumėte pamokoje išdėstytus dalykus, užsisakykite nemokamas brošiūras:
· Is the Bible true? (Ar Biblija teisinga?)
· What is Your destiny? (Koks tavo likimas?)
· What happens after death? (Kas atsitiks po mirties?)
· God`s Holy Day Plan: the promise of hope for all mankind (Dievo šventųjų dienų planas: vilties pažadas visai žmonijai.)
· The Gospel of the Kingdom (Karalystės Evangelija)
· Are we living in the End Time? (Ar mes gyvename paskutiniame laikotarpyje?)
· How to understand Bible Prophecy (Kaip suprasti Biblijos pranašystes)
· The Church Jesus Built (Jėzaus Bažnyčios kūrimas)
Apakimas: Nesugebėjimas matyti.
“Šventame Rašte terminu aklumas dažnai nusakomas nemokšiškumas ir dvasinis
įžvalgumo neturėjimas… kai trūksta supratimo dėl mažatikystės”. (Unger’s
Bible Dictionary, “Blindness”)
Žmogiškoji
prigimtis: Žmogaus apibūdinimas,
tendencijos ir elgesys. Žmogus, jį sukūrus, užimė neutralią poziciją. Tačiau po
šėtono įtakos žmogaus prigimtį pavergė tuščiagarbiškumas, pavydas, neapykanta ir
savimyla. Kadangi esame pasikeitę, patys negalime pasipriešinti, atsisispirti,
todėl mums būtinas Dievo Dvasios vedimas.
Mesijas: Šis hebrajų žodis
paraidžiui reiškia “pateptasis”, jis lygiavertis graikų kalbos christos,
kuris verčiamas žodžiu Kristus. “Senovės Izraelyje ant šventinamų žmonių ir
daiktų buvo užpilamas aliejus … Izraeliečiai neturi karalių karūnavimo apeigų,
bet sodina į sostą pašventintus aliejumi... [Ateisiantis Mesijas] turės teismo
nuosprendžiu sunaikinti pasaulio jėgas, išlaisvinti Izraelį nuo priešų bei
atstatyti jį kaip tautą. Mesijas yra ateities karalystės Karalius, kuriam
pasiduos visos politikos ir visos religinės dominacijos. Jo misija - Izraelio
atpirkimas, o Jo valdžia bus visuotina. Taip Mesijas pailiustruotas praktiškai
visose Senojo Testamento vietoje, kurios nurodo į Jį”. (The Zondervan
Pictorial Bible Dictionary, “Messiah”)
Pranašystė:.Pranašavimas apie
ateinančius įvykius. “Pranešimas, sklindantis iš dieviškos inspiracijos ir
atskleidžiantis Dievo tikslus. Ar išbariant ir perspėjant piktuosius, ar
paguodžiant kenčiančius; ypač nurodant, kokie bus ateinantys įvykiai”.
(Revised Thayer’s Greek English Lexicon,
“Propheteia”).
Ženklas: “Šiuo žodžiu verčiami
keli hebrajų ir graikų žodžiai, kurie paprastai pažymi kai kurių (paprastai
ateities) įvykių retus, antgamtiškus, dieviškus reiškinius”. (Unger’s Bible
Dictionary, “Sign”)
AR
BIBLIJOS PRANAŠYSTĖSE NURODYTA, KADA
SUGRĮŠ JĖZUS KRISTUS?
“Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir
koks tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas” (Mato 24:3). Šiais žodžiais
Jėzaus mokiniai norėjo paprašyti, kad Jis jiems papasakotų, kokiais įvykiais ar
aplinkybėmis bus paženklintas Jo sugrįžimo metas (Mato
24:3)š
Jėzus paaiškino, jog kai kurie Jo sugrįžimo meto prisiartinimo ženklai bus akivaizdūs. Jis nurodė, kad kaip ir figmedžio lapų sprogimas yra nenuginčijamas vasaros prisiartinimo ženklas, taip “visa tai išvydę, žinokite, jog jis [mano sugrįžimas] arti prie slenksčio” (32-33eilutės).
Dievo Žodis mums nubrėžė platų
pranašaujamų įvykių kontūrą ir nuoseklią seką. Šiuo istoriniu momentu kai kurias
detalės vis dar nėra mums žinomos. Tačiau tarp daugumos pranašysčių apie įvykius
prieš Kristaus sugrįžimą yra nemaža sąlygų ir aplinkybių, kurios gali būti
patvirtintos ir pripažintos istorinėmis.
Pirmoji iš šių garsių pranašysčių
kalba apie realiai susiklosčiusias sąlygas, kurios susidarys artinantis amžiaus
pabaigai. Kristus sakė savo mokiniams, kad amžiaus pabaigoje “bus didelis
suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau
nebebus. Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas
žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos” (Mato
24:21-22).
Jėzus įspėjo, kad ateis laikas,
kai žmonių niokojama erdvė taps bauginanti, ir visai gyvybei neabejotinai iškils
grėsmė. Atsiras realios sąlygos nušluoti gyvybę nuo žemės. Todėl didysis
suspaudimas yra toks gąsdinantis ir neturintis analogų kituose istorijos
tarpsniuose.
Žmonės kariavo nuo pat istorijos
pradžios – su akmenimis ir kuokomis, lankais ir strėlėmis, pabūklais,
patrankomis ir artilerijomis bei kulkosvaidžiais - bet niekada neturėjo
galimybės nušluoti žmoniją nuo žemės ir tuo išpildyti pranašystę. Situacija
pasikeitė 1945 metais su pirmosios atominės bombos sprogimu. Turėdama
tūkstančius branduolinių kovinių galvučių, žmonija įgijo gąsdinančią galimybę
sunaikinti žmonių gyvybę visoje planetoje.
Tokios padėties niekada nebuvo
iki XX-jo amžiaus vidurio. Ligi tol
niekad nėbuvo iškilusi rimta grėsmė susinaikinti patiems save. Kristus tiksliai
išpranašavo, kas laukia žmonių. Jo pagrindinis tikslas ir yra įsikišti, kad
išsaugotų žmones.
Antroji sąlyga: šiuolaikinis Izraelis
Antroji sąlyga yra ta, kad prieš
Jėzaus Kristaus sugrįžimą egzistuos šiuolaikinė Izraelio
valstybė.
Joelio, Zacharijo ir kitų
Biblijos pranašų knygose nurodyta, koks yra ypatingai svarbus žydų dalyvavimas
Jeruzalėje prieš Kristaus sugrįžimą. Danieliaus 12:11 eilutės mums duoda
suprasti, kad bus atnaujinti kasdieniniai aukų ritualai, o prieš pat Kristaus
sugrįžimą jie bus nutraukti. Jėzus perspėjo: “Kai tik pamatysite pranašo
Danieliaus sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje... tuomet kas bus
Judėjoje, tebėga į kalnus” (Mato 24:15-16).
Sunaikinimo pabaisa kelis kartus
aprašyta Danielius knygos 8-12 skyriuose susijusi su aukų ir šventosios vietos
Jeruzalėjr išniekinimu. Tam, kad tokia pranašystė išsipildytų, šventojoje
vietoje turi būti altorius, jei ten ir nebūtų pastatyta
šventykla.
Ezros 3-me skyriuje matome, kad
po pirmosios šventyklos sugriovimo sugrįžę žydai dešimtis metų tam skirtose
vietose aukojo antrosios šventyklos statybai. Todėl aukojimo sistemos
atgaivinimas galimas ir nepastačius šventyklos.
Iki XX-ojo amžiaus tai atrodė
neįmanoma atlikti. Beveik du tūkstančius metų žydų tauta buvo išbarstyta po visą
pasaulį ir Osmanų imperija kontroliavo jų teritoriją. Žydai neturėjo karinės
galios, tad negalėjo sugrįžti į ankstyvesnę – savąją – žemę. Tačiau tai įvyko.
Kai jų valstybė buvo atkurta 1948 metais, vis dar atrodė, kad žydai niekada
nekontroliuos visos Jeruzalės. Bet 1967 metais, po Šešių dienų karo, Izraelis
užvaldė suskaldytą miestą.
Kristaus pranašystė negalėjo
išsipildyti, kai mieste šeimininkavo arabai ir turkai. Tik kai 1967 metais
izraeliečiai atgavo Jeruzalę kontrolę, buvo paruošta scena šios pranašystės
išsipildymui.
Kai kurios aplinkybės būtinos
Kristaus pranašystės išsipildymui dar nesusiklostė. Izraelio valdžia, kad
sumažintų religinę įtampą, nusprendė, kad Šventovės kalnas – vietovė, kur stovėjo šventykla ir buvo
aukojami gyvuliai – turi likti musulmonų
kontrolėje. Tačiau nuo 1989 metų telkiamos jėgos ir pradedami
parengiamieji darbai šventyklos statybai. Keletas žydų grupių viešai organizavo
šio plano vykdymą.
Šiuo metu tik santykinai maža
žydų grupė mano, kad jie, ir nesant tiesioginiam Dievo įsikišimo, yra atsakingi
už šventyklos atstatymą,. Šiuolaikinis Izraelis yra daugiau pasaulietinis; bet
tai turėtų peraugti į dramatišką religinę aistrą ir sužadinti pakankamai
jėgų restauruoti šventyklą ar
pradėti aukojimo atkūrimą.
Tokia yra padėtis šiuo momentu.
Žinoma, šios sąlygos gali pasikeisti dėl Artimųjų Rytų permainingo politinio
klimato.
Trečioji sąlyga: nauja jėga pasaulio arenoje
Trečioji sąlyga – tai atgimstanti
Romos imperija, apie ką daug rašoma Danieliaus ir Apreiškimo knygose.
Pranašas Danielius, aiškindamas
karaliui Nebukadnecarui sapną apie milžiniško žmogaus statulą, kalbėjo apie
“karalystes”, iškilsiančias pasaulio arenoje. Viena iš pirmųjų karalysčių buvo
Babilono imperija valdoma paties Nebukadnecaro (Danielio 2:28-38). Vėliau sekė
trys kitos karalystės (39-40 eilutės). Šios keturios karalystės eilės tvarka
buvo: Babilono, Medų-Persijos, Graikų-Makedonijos ir Romos imperija.
Kalbėdamas apie ketvirtąją ir
paskutiniąją karalystę, Danielius sakė, kad ji “bus stipri lyg geležis; kaip
geležis truškina ir griauna visa, taip ji sutriuškins ir sugriaus anas visas”
(40 eilutė). Ir iš tikrųjų Roma tapo labiau dominuojančia už savo pirmtakus, ir
jos valdymas tęsėsi šimtmečiais.
Tačiau Danielius išpranašavo
kitas svarbias detales apie šią karalystę. Nebukadnecaro sapno statula apibūdina
Romos imperiją; šios statulos kojos ir kojų pirštai padarytos “iš dalies iš
puodžiaus molio ir iš dalies iš geležies.” Tai parodo, kad joje bus “geležinies
tvirtumo”. Tačiau ji bus “iš dalies tvirta ir iš dalies trapi”. Be to, “kaip
geležis nesimaišo su moliu”, taip ir šios karalystės dalys neilgai teišsilaikys
kartu (41-43 eilutės).
Po to Danielius sako: “anų
karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus
sunaikinta... Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms
galą, o pati tvers amžinai” (44 eilutė). Tai aiški pranašystė apie Dievo
Karalystę, kuri tikrai ateis į žemę, kai sugrįš Jėzus
Kristus.
Ar teisinga tokia įvykių seka?
Juk senovinės Romos imperijoje Dievo Karalystė nebuvo įkurta. Jėzus Kristus
nebuvo pasodintas aukščiausio pasaulio valdovo į valdžios sostą (1 Jono 5:19).
Gal Danielius suklydo nusakydamas tuos įvykius?
Danielio pranašystės teisigas
suvokimas
Atsakymą rasime, ištyrę, ką apie
šias keturias karalystes kalba kitos pranašystės. Mes sužinosime, kad Romos
imperija nesužlugo galutinai, jai lemta vėl atgimti.
Apaštalas Jonas regėjimuose matė,
kas ištiks žmonijos istorijos paskutinėmis dienomis. Kaip ir Danielių, Dievas
įkvėpė Joną užrašyti tai, kas įvyks prieš Kristaus antrąjį atėjimą. Apreiškimo
19 skyriuje aprašomas garbingas Jėzus Kristaus sugrįžimas į žemę, kuris pasieks
kulminaciją nuverčiant ir sunaikinant “žemės karalius bei jų kariuomenes”,
didįjį melagingos religijos vadovą, ir taip vadinamą “žvėrį” (Apreiškimo
19:19-20).
Šį simbolinį “žvėrį” atitinkantį
ketvirtajai karalystei, Romos imperijai, matė Nebukadnecaras ir išaiškino
Danielius. Žvėris, matytas Jono, ir statula, išaiškinta Danieliaus, iš tiesų
egzistuos; o per Jėzaus Kristaus sugrįžimą tai bus sunaikinta. Tuo būdu pranašystės nurodo,
kad žvėris ir Romos imperija yra vienas ir tas pats.
Imperija vėl iškils
Apreiškimo 17 skyrius mums pateikia papildomus paaiškinimus, idant geriau suprastumėme Imperijos prigimtį. Tuo pačiu paaiškina, kaip ji gali egzistuoti ir senovės laikais, ir Kristaus sugrįžimo laikotarpiu. Šiame skyriuje aprašytas skaisčiai raudonas žvėris, turintis “septynias galvas ir dešimt ragų” (3 eilutė). Jis aprašomas kaip esantis, po to kaip nesantis, vėliau vėl kaip esantis (8, 11 eilutės). Tai duoda mums raktą suprasti šias stebinančias pranašystes. Romos imperija egzistavo praeityje. Dabar jos nebėra. Tačiau ji prisikels gyvuoti iš naujo.
Danieliaus paaiškinta statula
turėjo kojas ir kojų pirštus iš geležies sumaišytos su moliu. Apreiškimo
knygoje, 17 skyriuje, matome, ką reiškia dešimties kojų pirštų iš geležies su
moliu mišinio. Dešimt kojų pirštų, atitinka Jonui apreikštą žvėrį su dešimčia
ragų. “Tie dešimt ragų... yra dešimt karalių, kurie dar negavo karališkos
valdžios, bet jie gaus ją vienai valandai kartu su žvėrimi. Jie turi vieną
sumanymą ir savo galybę bei valdžią atiduoda žvėriui. Jie kovos su Avinėliu, bet
Avinėlis juos nugalės, nes jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius...”
(12-14 eilutės).
Dabar tampa aišku. Prieš Kristaus
atėjimą 10 “karalių” – originale panaudotas graikų žodis nurodantis, kad tai bus
valdytojai, nebūtinai karaliai - suvienys savo politines, ekonomines ir karines
jėgas į sąjungą. Kai kurie bus galingesni už kitus. Lygiai, kaip geležis
patvaresnė už molį. Šitokiu būdu pavaizduojamos skirtingos tautos ir kultūros.
Viena, kas juos jungs, tai ištikimybė žvėriui. Šios konfederacijos turima
valdžia ir galia egzistuos tik trumpą laiką, iki kol padarys lemtingą klaidą,
pasipriešins Jėzui Kristui, Jo sugįžimo metu. Štai tada jie ir bus sutriuškinti
ir galutinai sunaikinti.
Kai kas tai sieja su judėjimu integruojantis į Europos bendriją. Istorija pateikė įdomų faktą apie minėto judėjimo šaknis. Michael Elliot iš Newsweek neseniai pranešė: “1957 metų sausyje šešios šalys pasirašė sutartį senovės Romos Kapitolijaus vietoje ir įkūrė Europos Ekonominę Bendriją… Paul-Henri Spaak’o, tuometinio tuometinio Belgijos užsienio reikalų ministro, padėjėjas, prisimena, ką tuo metu kalbėjo ministras: “Ar jūs manote, kad mes padėjome pirmąjį akmenį naujai Romos imperijai?” Padėjėjas prisimena: “Tą dieną mes jautėmės tikrais romėnais”. (Don’t Spoil a Success, Newsweek, tarptautinis leidinys, 1996 01 29, p.40)
Bet kuriuo atveju, idėja apie naujosios Romos imperijos pradžią buvo šios tautų organizacijos įkūrėjų mintyje. Ši idėja ir toliau gyvuoja, kai viena po kitos griūna barjerai stabdantys integraciją, ir vis tampriau bendradarbiaujama ekonominiuose ir kariniuose reikaluose. Laikas parodys kuria kryptimi visa pasisuks, ir kaip greitai.
Kokia susiklostė padėtis? Turint
omenyje žmonių savininkišką požiūrį, gali pilnai susidaryti prielaidos gyvybės
sunaikinimui. Tam yra ne vienas būdas. Kontroliuojant Jeruzalę, nedidelė grupelė
izraeliečių nori atkurti buvusią šventyklą ir pradėti joje atnašauti. Ir yra
kitas dalykas: einama į Europos tautų vienybę. Teisingai padarysime, jei
atkreipksime dėmesį į Biblijos pranašų įspėjimus ir neignoruosime pasaulyje
susiklosčiusių aplinkybių.
Šis scenarijus, kurį mes
aprašėme, labiausiai atitinka pranašystes, pateiktas pranašo Danieliaus ir
Apreiškimo knygoje, prisiminus sąlygas, kurios susiklostė šiuo metu. Bet
nepaisant to, kaip išsipildys šios pranašystės, Biblija lieka Dievo įkvėpta.
Šios pranašystės išsipildys, nepaisant to, ar mes teisingai supratome
visas detales, ar ne.
1.Religinė apgavystė
(Apreiškimo6:1-2; palyginti Mato
24:4-5, 11, 23-25)
2.Karas (Apreiškimo 6:3-4;
palyginti Mato 24:6-7)
3. Badas (Apreiškimo 6:5-6; palyginti Mato 24:7)
4. Ligų epidemijos (Apreiškimo
6:7-8; palyginti Mato 24:7)
5. Priespaudos ir persekiojimai
(Apreiškimo 6:9-11; palyginti Mato 24:8:12, 21-22)
6. Dangiški ženklai
(Apreiškimo 6:12-17; palyginti Mato 24:29)
7. Septyni
trimitai
1.Augmenijos nuniokojimas (Apreiškimo 8:7)
2. Jūrų ir vandenynų gyvybės naikinimas (Apreiškimo
8:8-9)
3. Upių ir gėlo vandens naikinimas (Apreiškimo
8:10-11)
4. Saulės, mėnulio ir žvaigždžių užtemdymas (Apreiškimo
8:12)
5. Baisios žmonių kančios (Apreiškimo
9:1-12)
6. Milžiniški kariniai griovimai (Apreiškimo
9:13-19)
7.Septynios paskutiniosios nelaimės (Apreiškimo 15:1;
16:1-21)
1 skyrius.
Įvadas
2-3 skyriai. *Pranešimas
septynioms bažnyčioms
4-5 skyriai. Įžanga –
aplinka
6 skyrius. Šeši pirmieji
antspaudai
7 skyrius. 144 000 ir didžiulė
aibė
8-10 skyriai. Trimito
nelaimės
11 skyrius. Du
liudininkai
12 skyrius. *Tikroji
Bažnyčia
13 skyrius. *Du
žvėrys
14 skyrius. *Trys pranešimai
15-16 skyriai. Septynios
paskutinės nelaimės
17-18 skyriai. *Melaginga
bažnyčia
19 skyrius. Jėzaus Kristaus
sugrįžimas
20 skyrius.
Tūkstantmetis
21-22 skyriai. Naujasis dangus ir
naujoji žemė
*Pastaba. Apreiškimo knygoje yra
keletas įdėtinių lapų. Nors dauguma šios knygos skyrių išdėstyti chronologine
seka, šie skyriai teaprašo įvykių ir aplinkybių foną ir nėra istorijos raidos
dalimi; jie gali aprėpti šimtmečius.
Ar tai Jėzus buvo pažadėtasis Mesijas?
Koks buvo Jėzaus Kristaus tikslas? Kam Jis atėjo į žemę? Kodėl Jis vėl
čia sugrįš? Atsakymus į šiuos klausimus sužinosime išstudijavę Mesijo
apibūdinimą.
Hebrajų kalboje žodis
Mesijas reiškia Pateptasis”. Patepimas buvo naudojamas tam tikriems
asmenims ir specialiems tikslams. Be kita ko jis buvo naudojamas pažymėti, kad
valdo Dievo išrinktas karalius (1 Samuelio 15:1; 16:12-13; 1 Karalių 1:34).
Kristus reiškia Pateptasis graikų kalboje. Graikų kalba parašytame
Naujajame Testamente žodžio Kristus reikšmė tokia pati kaip ir hebrajų
žodžio Mesijas. Abu šie žodžiai reiškia tą patį (Jono 1:41; 4:25).
Hebrajai suvokė, kad Šventame Rašte yra daug pranašysčių, kalbančių apie Dievo
numatytą valdovą, paskirtą Izraelio karalystėje atkurti šlovę ir didybę.
Pavyzdžiui, Izaijo 9:5-6 sakoma: “... Sūnus mums yra duotas! Jis bus mūsų
valdovas... Jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo
soste ir valdys jo karalystę, tvirtins ir palaikys ją teismu ir teisumu dabar ir
per amžius... Jeremijas 23:5-6 papildo: “Tikėkite manimi, - tai Viešpaties
žodis, - ateina metas, kai išauginsiu Dovydui teisią atžalą. Kaip karalius jis
viešpataus ir sumaniai vykdys krašte, kas teisinga ir teisu. Jo dienomis Judas
bus išgelbėtas, ir Izraelis saugiai gyvens. Jis bus vadinamas šitokiu vardu:
Viešpats - mūsų teisumas.” Po Izraelio karalystės ir Judo tautos paėmimo į
Asirijos ir Babilono nelaisvę, izraelitai pradėjo ieškoti žadėtojo
Išlaisvintojo. Kristaus žemiškojo gyvenimo metu žydai, kurie buvo keleta
šimtmečių anksčiau sugrįžę iš Babilono, buvo Romos imperijos valdžioje. Būdami
priespaudoje, jie meldėsi ir tikėjo, kad pasirodys žadėtasis Mesijas, karalius
nugalėtojas, kuris išlaisvins juos nuo romėnų jungo ir atkurs Izraelio tautos
didingumą.
Remdamiesi daugeliu pranašysčių,
jie tiksliai nustatė, kad netrukus turėtų pasirodyti Mesijas. Jie vylėsi, kad jų
vargai pasibaigs. Kai pasirodė Jonas Krikštytojas, kai kurie galvojo, kad tai
gali būti Mesijas. Raštas mums kalba, kad stiprėjo žmonių lūkesčiai ir daugelis
pradėjo spėlioti, ar Jonas kartais ne Mesijas” (Luko
3:15).
Jonas sakė, jog jis ne Mesijas ir
nurodė žmonėms Jėzų iš Nazareto. Vienas iš Jono pasekėjų, žvejas, vardu
Andrejus, tuojau pat įtikėjo į Jėzų. “Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono
žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. Jis pirmiausia
susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: “Radome Mesiją (išvertus tai
reiškia “Kristų”)” (Jono 1:40-41). Abudu, Andrejus ir Simonas (Petras) tapo
Jėzaus pasekėjais.
Kad Jis yra ilgai lauktasis
Mesijas, Jėzus patvirtino bendraudamas su samariete. “Moteris jam sako: “Aš
žinau, jog netrukus ateis Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs jis mums viską
paskelbs.” Jėzus jai taria: “Tai aš, kuris su tavimi kalbu!” (Jono 4:25-27).
Jėzus patvirtino taip pat per
tardymą, jog jis yra Mesijas. “Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje,
paklausė Jėzų: ‘Tu nieko neatsakai į šių žmonių kaltinimus?’ Tačiau jis tylėjo
ir nieko neatsakė. Tuomet vyriausiasis kunigas vėl jį klausė: ‘Ar tu esi
Mesijas, Šlovingojo Sūnus?’ Jėzus jam atsakė: ‘Taip, aš esu. Ir jūs dar
pamatysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Visagalio dešinėje ir ateinantį dangaus
debesyse’” (Morkaus 14:60-62).
Jėzus žinojo, kad gimė valdyti
kaip karalius. Kai Romos valdovas, Pontijus Pilotas, klausinėjo Jį prieš
nukryžiavimą, Jėzus atsakė: ‘“Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano
karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas
žydams. Bet mano karalystė ne iš čia.’ Tuomet Pilotas jį paklausė: ‘Vadinasi, tu
esi karalius?’ Jėzus atsakė: ‘Tu pasakei, kad aš esu karalius. Aš tam esu gimęs
ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano
balso’” (Jono 18:36-37).
Daugelis Jėzaus pasekėjų
nesuprato, kad Jo karalystei dar nebuvo atėjęs laikas. Jie tikėjosi ir manė, kad
Jėzus Kristus pakels liaudį sukilti prieš nekenčiamus romėnus ir sukurs naują
politinę organizaciją. Kai kurie mokiniai tarpusavyje net susiginčijo, kuris
užims pirmaujančią poziciją naujoje valstybėje (Mato 20:20-21; Luko 9:46;
22:24).
Jų supratimas buvo ribotas. Jie
negalėjo įsivaizduoti, kad Kristus atėjo pirmiausia atkentėti ir numirti už
žmonių nuodėmes ir tik po to ateis kaip jų laukiamas karalius nugalėtojas.
Kai Jėzus buvo tardomas ir Jam
buvo vykdoma mirties bausmė, jie buvo išmušti iš vėžių ir nusigandę. Jų svajonės
ir viltys apie valdžią ir didingumą žlugo. Petras ir kai kurie mokiniai grįžo
prie savo ankstesnio žvejybos verslo (Jono 21:1-3).
Net po to, kai Jėzus vėl jiems
pasirodė, jie vis dar nesuprato. Jie vis dar manė, jog Kristus nedelsiant įkurs
Dievo Karalystę žemėje. Skaitome Apaštalų darbų 1:6-8: “Susirinkusieji ėmė jį klausinėti:
‘Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?’ Jis atsakė: ‘Ne jums
žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia. Bet kai ant jūsų nužengs
Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje
ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės
pakraščių.’”
Jėzus paaiškino, kad karalystės
pradžios laiko nustatymas neturi būti pagrindiniu dalyku; iš tikrųjų nereikia
žinoti, kada tai įvyks. Susirinkusius Jėzus įgaliojo tęsti darbus. Dievo
Karalystės įkūrimas ateis tam skirtu laiku.
Galiausiai jie suprato. Jėzus iš
Nazareto iš tikrųjų buvo pažadėtasis Mesijas. Tačiau visų pirma jis privalėjo
atkentėti ir numirti už jų nuodėmes. Po to jis ateis kaip Karalius nugalėtojas
įkurti Dievo karalystės.
Petras išdidžiai pareiškė
nuostabią tiesą, kad Jėzus yra Mesijas: “Taip Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo
paskelbęs visų pranašų lūpomis, būtent, kad jo Mesijas kentėsiąs. Tad
atgailokite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės, kad nuo
viešpaties veido ateitų paguodos metas ir jis atsiųstų jums skirtąjį Mesijų
Jėzų. Jį turi priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo
amžių paskelbė savo šventųjų pranašų lūpomis” (Apaštalų darbai
3:18-21).
Daugybę kartų pranašai skelbė
apie Mesiją. Pranašysčių išsipildymas Jėzaus Kristaus asmenyje – tvirčiausias
įrodymas, jog Biblija yra Dievo įkvėptas Žodis. Daugelis religijų tebegarbina
įvairiausius nebiblinius raštus, lyg jie būtų šventi ir Dievo įkvėpti. Tačiau nė
vienas iš šių raštų negali
išpranašauti ateities, ir po to, net po šimtų metų, pateikti tikslų užrašą, kaip
tos pranašystės išsipildys.
Iš esmės tai yra keturių
Evangelijų pasakojimas. Jos primena Senojo Testamento pranašystes ir parodo, kad
Jėzus Kristus jas išpildė kaip Mesijas, gimęs iš mergelės. Nuostabusis
Mokytojas, kuris buvo atiduotas mirčiai, kad suteiktų mums galimybę gauti
atleidimą už mūsų nuodėmes.
Evangelijos taip pat kalba apie
Jo prisikėlimą ir galutinį kaip Karaliaus nugalėtojo sugrįžimą į žemę. Tai
Evangelijų žinią, jog Jėzus Kristus yra Senajame Testamente išpranašautas
Mesijas.
Vienas iš Naujojo Testamento
vertimų, žydų Naujasis Testamentas (the
Jewish New Testament), suskaičiuoja 52 pranašystės,
išsipildžiusios per Jėzaus Kristaus pirmąjį atėjimą (1989, p. xxv-xxix). Apie
Mesiją priskaičiuojama šimtai pranašysčių. Abu Testamentai, Senasis ir Naujasis,
paliudija, kad Jėzus buvo ir yra tikrasis Mesijas, Dievo Sūnus, vienintelis
Dievo atsiųstasis, kuris vėl ateis ir įkurs žemėje Dievo
karalystę.
MEDŽIAGA APMĄSTYMUI
Šie klausimai pateikti kaip
priedas, kad paskatintų tolimesnį koncepcijų, pateiktų šioje pamokoje, apmąstymą
ir tam, kad pagelbėtų pritaikyti sužinotus dalykus jūsų gyvenime. Patariame
paskirti pakankamai laiko išsamiam nagrinėjimui, užsirašyti savo atsakymus į
visus šiuos klausimus ir juos palyginti su atsakymais Biblijoje. Prašome
nesivaržyti ir pateikti mums komentarus ir pasiūlymus apie mūsų dėstomą kursą ir
apie šią pamoką.
*Kai kurios pranašystės nurodo,
kad sunkiausios dienos vis dar ateityje, bet ar visada Biblijos pranašystės yra
blogos naujienos? ( Mato 24:8; Romiečiams 8:18-23)
*Kaip Dievas iš anksto praneša
žmonėms, kas įvyks pagal Jo valią? (Amoso 3:7; Hebrajams
1:1-2)
*Vienas dalykas yra pranašauti,
kas įvyks, o visai kitas suteikti galimybę. Ar gali Dievas įvykdyti tai, ką
pranašavo? (Izaijo 46:9-11)
*Alyvų kalno pranašystėje Jėzus
kartu ir įspėjo, ir pranešė apie tendenciją, kuri prasidės ankstyvojoje
Bažnyčioje ir tęsis iki Jėzaus sugrįžimo. Kas tai? (Mato
24:3-5,11,24)
*Jėzus nusakė tris pagrindines
dalykus, kurie amžiaus pabaigoje įsivyraus pasaulyje. Kokie tai dalykai? (Mato
24:6-8)
*Koks, pasak Jėzaus, likimas
ištiktų žmoniją, jeigu į žmonių reikalus neįsikištų Dievas? (Mato
24:21-22)
*Kaip Dievo Žodis mums pataria
pasiruošti ateisiantiems laikams? (1Tesalonikiečiams 5:4-11; Luko 21:34-36,
Marko 13:33-37; Apreiškimo 3:3)
*Kodėl Jėzus gimė ir kodėl Jis
sugrįš į žemę? (Jono 18:37; Luko 1:30-33; Danieliaus 7:13-14
)
*Šėtono įtaka yra daugelis
pasaulio problemų priežastis. (1Jono 5:19; Apreiškimo 12:9) Ar šėtonas bus
ypatingai aktyvus prieš pat Kristaus sugrįžimą? (Apreiškimo 12:12-13, 17
)
*Kokių žinių bus pripildytas
pasaulis, kai Dievas atskirs žmones nuo Šėtono įtakos? (Izaijo 2:3,
11:9)
2000 Jungtinė Dievo Bažnyčia,
tarptautinė asociacija (United Chuch of God, an International
Association).
Visos teisės saugomos (All rights
reserved).